/ru/
связываться
/en/
žr. surišti; s. savo daiktus make a bundle of one's things
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susirišu | susirišau | susirišdavau | susirišiu |
| 2p.sg. | susiriši | susirišai | susirišdavai | susiriši |
| 3p.sg. | susiriša | susirišo | susirišdavo | susiriš |
| 1p.pl. | susirišam, susirišame | susirišome, susirišom | susirišdavome | susirišime |
| 2p.pl. | susirišate | susirišot, susirišote | susirišdavote | susirišite |
| 3p.pl. | susiriša | susirišo | susirišdavo | susiriš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susiriščiau | susirištumėme, susirištume |
| 2p. | susirištum, susirištumei | susirištumėte |
| 3p. | susirištų | susirištų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susiriškime, susiriškim | |
| 2p. | susiriški, susirišk | susiriškit, susiriškite |
| 3p. | tesusiriša, tesusirišie | tesusiriša, tesusirišie |