|
|
|
|
литовский словарь / klekėti | |
klekė́ti (klẽka, klekė́jo)
1. (tarškėti) брякать;
2. (kliukėti) булькать
/en/
1. (tarškėti) clatter; 2. (kliukėti) gurgle
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | kleku | klekėjau | klekėdavau | klekėsiu |
|---|
| 2p.sg. | kleki | klekėjai | klekėdavai | klekėsi |
|---|
| 3p.sg. | kleka | klekėjo | klekėdavo | klekės |
|---|
| 1p.pl. | klekam, klekame | klekėjome, klekėjom | klekėdavom, klekėdavome | klekėsime, klekėsim |
|---|
| 2p.pl. | klekat, klekate | klekėjot, klekėjote | klekėdavote, klekėdavot | klekėsite, klekėsit |
|---|
| 3p.pl. | kleka | klekėjo | klekėdavo | klekės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | klekėčiau | klekėtumėm, klekėtume, klekėtumėme |
|---|
| 2p. | klekėtumei, klekėtum | klekėtumėte, klekėtumėt |
|---|
| 3p. | klekėtų | klekėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | klekėkime, klekėkim |
|---|
| 2p. | klekėki, klekėk | klekėkit, klekėkite |
|---|
| 3p. | tekleka, teklekie | tekleka, teklekie |
|---|
|
