/ru/
висеть
/en/
hang; (būti pakabintam) be suspended
/de/
hängen* vi
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kabu | kabėjau | kabėdavau | kabėsiu |
| 2p.sg. | kabi | kabėjai | kabėdavai | kabėsi |
| 3p.sg. | kaba | kabėjo | kabėdavo | kabės |
| 1p.pl. | kabam, kabame | kabėjome, kabėjom | kabėdavom, kabėdavome | kabėsim, kabėsime |
| 2p.pl. | kabate, kabat | kabėjot, kabėjote | kabėdavot, kabėdavote | kabėsite, kabėsit |
| 3p.pl. | kaba | kabėjo | kabėdavo | kabės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kabėčiau | kabėtume, kabėtumėme, kabėtumėm |
| 2p. | kabėtumei, kabėtum | kabėtumėte, kabėtumėt |
| 3p. | kabėtų | kabėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kabėkime, kabėkim | |
| 2p. | kabėk, kabėki | kabėkit, kabėkite |
| 3p. | tekaba, tekabie | tekaba, tekabie |