/ru/
обманывать
/en/
1. deceive ; cheat, trick; 2. (suvedžioti) seduce
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | prigaunu | prigavau | prigaudavau | prigausiu |
2p.sg. | prigauni | prigavai | prigaudavai | prigausi |
3p.sg. | prigauna | prigavo | prigaudavo | prigaus |
1p.pl. | prigaunam, prigauname | prigavome, prigavom | prigaudavome, prigaudavom | prigausime, prigausim |
2p.pl. | prigaunate, prigaunat | prigavot, prigavote | prigaudavot, prigaudavote | prigausit, prigausite |
3p.pl. | prigauna | prigavo | prigaudavo | prigaus |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | prigaučiau | prigautume, prigautumėme, prigautumėm |
2p. | prigautumei, prigautum | prigautumėt, prigautumėte |
3p. | prigautų | prigautų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | prigaukim, prigaukime | |
2p. | prigauki, prigauk | prigaukit, prigaukite |
3p. | teprigauna, teprigaunie | teprigaunie, teprigauna |