|
|
|
|
литовский словарь / užgraužti | |
užgráužti (užgráužia, užgráužė) закусать, измучить/измучивать укусами; загрызть/загрызать;
šùnį blùsos užgraužė — блохи закусали собаку;
ilgesỹs jį̃ užgraužė prk. — тоска его загрызла
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užgraužiu | užgraužiau | užgrauždavau | užgraušiu |
|---|
| 2p.sg. | užgrauži | užgraužei | užgrauždavai | užgrauši |
|---|
| 3p.sg. | užgraužia | užgraužė | užgrauždavo | užgrauš |
|---|
| 1p.pl. | užgraužiame, užgraužiam | užgraužėme, užgraužėm | užgrauždavom, užgrauždavome | užgraušim, užgraušime |
|---|
| 2p.pl. | užgraužiate, užgraužiat | užgraužėte, užgraužėt | užgrauždavote, užgrauždavot | užgraušit, užgraušite |
|---|
| 3p.pl. | užgraužia | užgraužė | užgrauždavo | užgrauš |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užgraužčiau | užgraužtumėme, užgraužtumėm, užgraužtume |
|---|
| 2p. | užgraužtumei, užgraužtum | užgraužtumėt, užgraužtumėte |
|---|
| 3p. | užgraužtų | užgraužtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užgraužkime, užgraužkim |
|---|
| 2p. | užgraužk, užgraužki | užgraužkit, užgraužkite |
|---|
| 3p. | teužgraužia, teužgraužie | teužgraužie, teužgraužia |
|---|
|
