/ru/
выменивать; разменивать
/en/
exchange
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | iškeičiu | iškeičiau | iškeisdavau | iškeisiu |
| 2p.sg. | iškeiti | iškeitei | iškeisdavai | iškeisi |
| 3p.sg. | iškeičia | iškeitė | iškeisdavo | iškeis |
| 1p.pl. | iškeičiame, iškeičiam | iškeitėme, iškeitėm | iškeisdavome, iškeisdavom | iškeisim, iškeisime |
| 2p.pl. | iškeičiat, iškeičiate | iškeitėt, iškeitėte | iškeisdavot, iškeisdavote | iškeisite, iškeisit |
| 3p.pl. | iškeičia | iškeitė | iškeisdavo | iškeis |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iškeisčiau | iškeistumėm, iškeistumėme, iškeistume |
| 2p. | iškeistumei, iškeistum | iškeistumėte, iškeistumėt |
| 3p. | iškeistų | iškeistų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iškeiskim, iškeiskime | |
| 2p. | iškeisk, iškeiski | iškeiskite, iškeiskit |
| 3p. | teiškeitie | teiškeitie |