|
|
|
|
литовский словарь / nusmerkti | |
nusmer̃kti (nusmer̃kia, nùsmerkė) осудить/осуждать;обречь/обрекать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | nusmerkiu | nusmerkiau | nusmerkdavau | nusmerksiu |
|---|
| 2p.sg. | nusmerki | nusmerkei | nusmerkdavai | nusmerksi |
|---|
| 3p.sg. | nusmerkia | nusmerkė | nusmerkdavo | nusmerks |
|---|
| 1p.pl. | nusmerkiam, nusmerkiame | nusmerkėme, nusmerkėm | nusmerkdavom, nusmerkdavome | nusmerksime, nusmerksim |
|---|
| 2p.pl. | nusmerkiate, nusmerkiat | nusmerkėt, nusmerkėte | nusmerkdavote, nusmerkdavot | nusmerksite, nusmerksit |
|---|
| 3p.pl. | nusmerkia | nusmerkė | nusmerkdavo | nusmerks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | nusmerkčiau | nusmerktume, nusmerktumėm, nusmerktumėme |
|---|
| 2p. | nusmerktumei, nusmerktum | nusmerktumėte, nusmerktumėt |
|---|
| 3p. | nusmerktų | nusmerktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | nusmerkime, nusmerkim |
|---|
| 2p. | nusmerk, nusmerki | nusmerkit, nusmerkite |
|---|
| 3p. | tenusmerkia, tenusmerkie | tenusmerkie, tenusmerkia |
|---|
|
