|
|
|
|
литовский словарь / senberniauti | | senberniáuti (senberniáuja, senberniãvo) šnek. быть [жить] старым холостяком
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | senberniauju | senberniavau | senberniaudavau | senberniausiu |
---|
2p.sg. | senberniauji | senberniavai | senberniaudavai | senberniausi |
---|
3p.sg. | senberniauja | senberniavo | senberniaudavo | senberniaus |
---|
1p.pl. | senberniaujam, senberniaujame | senberniavom, senberniavome | senberniaudavom, senberniaudavome | senberniausime, senberniausim |
---|
2p.pl. | senberniaujate, senberniaujat | senberniavot, senberniavote | senberniaudavot, senberniaudavote | senberniausit, senberniausite |
---|
3p.pl. | senberniauja | senberniavo | senberniaudavo | senberniaus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | senberniaučiau | senberniautume, senberniautumėme, senberniautumėm |
---|
2p. | senberniautumei, senberniautum | senberniautumėt, senberniautumėte |
---|
3p. | senberniautų | senberniautų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | senberniaukim, senberniaukime |
---|
2p. | senberniauk, senberniauki | senberniaukit, senberniaukite |
---|
3p. | tesenberniaujie, tesenberniauja | tesenberniauja, tesenberniaujie |
---|
|