|
|
|
|
литовский словарь / pribūti | | pribū́ti ( pribū̃va, pribùvo) долго пробыть/пробывать; svečiuosè ganà pribùvote — вы достаточно нагостились [погостили]
/en/ (svečiuose ir pan.) stay (for some time).
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | | pribuvau | pribūdavau | pribūsiu |
---|
2p.sg. | | pribuvai | pribūdavai | pribūsi |
---|
3p.sg. | | pribuvo | pribūdavo | pribus |
---|
1p.pl. | | pribuvome, pribuvom | pribūdavome, pribūdavom | pribūsim, pribūsime |
---|
2p.pl. | | pribuvote, pribuvot | pribūdavot, pribūdavote | pribūsit, pribūsite |
---|
3p.pl. | | pribuvo | pribūdavo | pribus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | pribūčiau | pribūtumėme, pribūtumėm, pribūtume |
---|
2p. | pribūtumei, pribūtum | pribūtumėte, pribūtumėt |
---|
3p. | pribūtų | pribūtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | pribūkim, pribūkime |
---|
2p. | pribūk, pribūki | pribūkite, pribūkit |
---|
3p. | | |
---|
|