/ru/
предопределить; предрешить
/en/
1. (iš anksto) predetermine; predestine knyg.; 2. (būti priežastimi) determine
/de/
entscheiden* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nulemiu | nulėmiau | nulemdavau | nulemsiu |
| 2p.sg. | nulemi | nulėmei | nulemdavai | nulemsi |
| 3p.sg. | nulemia | nulėmė | nulemdavo | nulems |
| 1p.pl. | nulemiame, nulemiam | nulėmėme, nulėmėm | nulemdavome, nulemdavom | nulemsime, nulemsim |
| 2p.pl. | nulemiat, nulemiate | nulėmėt, nulėmėte | nulemdavote, nulemdavot | nulemsite, nulemsit |
| 3p.pl. | nulemia | nulėmė | nulemdavo | nulems |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nulemčiau | nulemtumėm, nulemtumėme, nulemtume |
| 2p. | nulemtum, nulemtumei | nulemtumėt, nulemtumėte |
| 3p. | nulemtų | nulemtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nulemkime, nulemkim | |
| 2p. | nulemk, nulemki | nulemkite, nulemkit |
| 3p. | tenulemia, tenulemie | tenulemie, tenulemia |