/ru/
разбивать; бить (посуду); ударять (по столу); громить (противника)
/en/
1. (skaldyti į gabalus) break , crush; (apie mašiną, lėktuvą) smash; 2. (trankyti, blaškyti) shake; throw ; 3. (mušti) hit, strike, thrash; galva sieną d. run one's head against a wall ;
/de/
zerschlagen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | daužau | daužiau | daužydavau | daužysiu |
| 2p.sg. | daužai | daužei | daužydavai | daužysi |
| 3p.sg. | daužo | daužė | daužydavo | daužys |
| 1p.pl. | daužome, daužom | daužėm, daužėme | daužydavome, daužydavom | daužysime, daužysim |
| 2p.pl. | daužote, daužot | daužėt, daužėte | daužydavot, daužydavote | daužysit, daužysite |
| 3p.pl. | daužo | daužė | daužydavo | daužys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | daužyčiau | daužytume, daužytumėm, daužytumėme |
| 2p. | daužytumei, daužytum | daužytumėte, daužytumėt |
| 3p. | daužytų | daužytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | daužykim, daužykime | |
| 2p. | daužyk, daužyki | daužykit, daužykite |
| 3p. | tedaužo, tedaužai | tedaužo, tedaužai |