/en/
incite, inspire
/de/
inspirieren vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | inspiruoju | inspiravau | inspiruodavau | inspiruosiu |
| 2p.sg. | inspiruoji | inspiravai | inspiruodavai | inspiruosi |
| 3p.sg. | inspiruoja | inspiravo | inspiruodavo | inspiruos |
| 1p.pl. | inspiruojam, inspiruojame | inspiravome, inspiravom | inspiruodavom, inspiruodavome | inspiruosime, inspiruosim |
| 2p.pl. | inspiruojat, inspiruojate | inspiravot, inspiravote | inspiruodavot, inspiruodavote | inspiruosit, inspiruosite |
| 3p.pl. | inspiruoja | inspiravo | inspiruodavo | inspiruos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | inspiruočiau | inspiruotume, inspiruotumėme, inspiruotumėm |
| 2p. | inspiruotumei, inspiruotum | inspiruotumėt, inspiruotumėte |
| 3p. | inspiruotų | inspiruotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | inspiruokim, inspiruokime | |
| 2p. | inspiruok, inspiruoki | inspiruokit, inspiruokite |
| 3p. | teinspiruojie, teinspiruoja | teinspiruojie, teinspiruoja |