|
|
|
|
литовский словарь / priskalauti | | priskaláuti (priskaláuja, priskalãvo) 1. наполоскать/наполаскивать (белья); 2. (priplakti prie kranto) прибить/прибивать (к берегу)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | priskalauju | priskalavau | priskalaudavau | priskalausiu |
---|
2p.sg. | priskalauji | priskalavai | priskalaudavai | priskalausi |
---|
3p.sg. | priskalauja | priskalavo | priskalaudavo | priskalaus |
---|
1p.pl. | priskalaujame, priskalaujam | priskalavome, priskalavom | priskalaudavome, priskalaudavom | priskalausim, priskalausime |
---|
2p.pl. | priskalaujate, priskalaujat | priskalavot, priskalavote | priskalaudavote, priskalaudavot | priskalausit, priskalausite |
---|
3p.pl. | priskalauja | priskalavo | priskalaudavo | priskalaus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | priskalaučiau | priskalautumėm, priskalautumėme, priskalautume |
---|
2p. | priskalautumei, priskalautum | priskalautumėte, priskalautumėt |
---|
3p. | priskalautų | priskalautų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | priskalaukim, priskalaukime |
---|
2p. | priskalauk, priskalauki | priskalaukite, priskalaukit |
---|
3p. | tepriskalauja, tepriskalaujie | tepriskalauja, tepriskalaujie |
---|
|