|
|
|
|
литовский словарь / įšnekėti | |
įšnekė́ti (į̃šneka, įšnekė́jo) уверить/уверять, уговорить/уговаривать, внушить/внушать;
į. sū́nų nuvažiúoti į̃ kuròrtą — уговорить сына поехать на курорт
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įšneku | įšnekėjau | įšnekėdavau | įšnekėsiu |
|---|
| 2p.sg. | įšneki | įšnekėjai | įšnekėdavai | įšnekėsi |
|---|
| 3p.sg. | įšneka | įšnekėjo | įšnekėdavo | įšnekės |
|---|
| 1p.pl. | įšnekame, įšnekam | įšnekėjome, įšnekėjom | įšnekėdavome, įšnekėdavom | įšnekėsim, įšnekėsime |
|---|
| 2p.pl. | įšnekate, įšnekat | įšnekėjot, įšnekėjote | įšnekėdavote, įšnekėdavot | įšnekėsit, įšnekėsite |
|---|
| 3p.pl. | įšneka | įšnekėjo | įšnekėdavo | įšnekės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įšnekėčiau | įšnekėtumėm, įšnekėtumėme, įšnekėtume |
|---|
| 2p. | įšnekėtumei, įšnekėtum | įšnekėtumėte, įšnekėtumėt |
|---|
| 3p. | įšnekėtų | įšnekėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įšnekėkim, įšnekėkime |
|---|
| 2p. | įšnekėk, įšnekėki | įšnekėkite, įšnekėkit |
|---|
| 3p. | teįšneka, teįšnekie | teįšneka, teįšnekie |
|---|
|
