/ru/
взвизгивать, повизгивать
/en/
be screaming/screeching
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | žvygauju | žvygavau | žvygaudavau | žvygausiu |
| 2p.sg. | žvygauji | žvygavai | žvygaudavai | žvygausi |
| 3p.sg. | žvygauja | žvygavo | žvygaudavo | žvygaus |
| 1p.pl. | žvygaujame, žvygaujam | žvygavom, žvygavome | žvygaudavome, žvygaudavom | žvygausim, žvygausime |
| 2p.pl. | žvygaujat, žvygaujate | žvygavote, žvygavot | žvygaudavot, žvygaudavote | žvygausite, žvygausit |
| 3p.pl. | žvygauja | žvygavo | žvygaudavo | žvygaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žvygaučiau | žvygautumėme, žvygautumėm, žvygautume |
| 2p. | žvygautum, žvygautumei | žvygautumėte, žvygautumėt |
| 3p. | žvygautų | žvygautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žvygaukime, žvygaukim | |
| 2p. | žvygauki, žvygauk | žvygaukit, žvygaukite |
| 3p. | težvygaujie, težvygauja | težvygauja, težvygaujie |