/ru/
расхвораться, разболеться
/en/
fall ill; jis nejuokais įsiligojo he has fallen seriously ill; jis visai įsiligojo he has become quite ill
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsiligoju | įsiligojau | įsiligodavau | įsiligosiu |
| 2p.sg. | įsiligoji | įsiligojai | įsiligodavai | įsiligosi |
| 3p.sg. | įsiligoja | įsiligojo | įsiligodavo | įsiligos |
| 1p.pl. | įsiligojame, įsiligojam | įsiligojome, įsiligojom | įsiligodavome | įsiligosime |
| 2p.pl. | įsiligojate | įsiligojote, įsiligojot | įsiligodavote | įsiligosite |
| 3p.pl. | įsiligoja | įsiligojo | įsiligodavo | įsiligos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsiligočiau | įsiligotume, įsiligotumėme |
| 2p. | įsiligotumei, įsiligotum | įsiligotumėte |
| 3p. | įsiligotų | įsiligotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsiligokim, įsiligokime | |
| 2p. | įsiligok, įsiligoki | įsiligokite, įsiligokit |
| 3p. | teįsiligoja, teįsiligojie | teįsiligoja, teįsiligojie |