/ru/
брякать; звякать; стучать
/en/
(apie vežimą ir pan.) rattle; clatter
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | barškėjau | barškėdavau | barškėsiu | |
| 2p.sg. | barškėjai | barškėdavai | barškėsi | |
| 3p.sg. | barškėjo | barškėdavo | barškės | |
| 1p.pl. | barškėjom, barškėjome | barškėdavome, barškėdavom | barškėsim, barškėsime | |
| 2p.pl. | barškėjote, barškėjot | barškėdavot, barškėdavote | barškėsite, barškėsit | |
| 3p.pl. | barškėjo | barškėdavo | barškės | |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | barškėčiau | barškėtumėm, barškėtumėme, barškėtume |
| 2p. | barškėtumei, barškėtum | barškėtumėt, barškėtumėte |
| 3p. | barškėtų | barškėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | barškėkime, barškėkim | |
| 2p. | barškėki, barškėk | barškėkite, barškėkit |
| 3p. | ||