|
|
|
|
литовский словарь / sukomplektuoti | |
sukomplektúoti (sukomplektúoja, sukomplektãvo) — укомплектовать/укомплектовывать
/en/
complete, make up; recruit ; man (ypač kar.); s. (įstaigos) personalą/kadrus make up the staff (of), staff
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sukomplektuoju | sukomplektavau | sukomplektuodavau | sukomplektuosiu |
|---|
| 2p.sg. | sukomplektuoji | sukomplektavai | sukomplektuodavai | sukomplektuosi |
|---|
| 3p.sg. | sukomplektuoja | sukomplektavo | sukomplektuodavo | sukomplektuos |
|---|
| 1p.pl. | sukomplektuojam, sukomplektuojame | sukomplektavome, sukomplektavom | sukomplektuodavome, sukomplektuodavom | sukomplektuosime, sukomplektuosim |
|---|
| 2p.pl. | sukomplektuojate, sukomplektuojat | sukomplektavote, sukomplektavot | sukomplektuodavote, sukomplektuodavot | sukomplektuosit, sukomplektuosite |
|---|
| 3p.pl. | sukomplektuoja | sukomplektavo | sukomplektuodavo | sukomplektuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sukomplektuočiau | sukomplektuotumėme, sukomplektuotumėm, sukomplektuotume |
|---|
| 2p. | sukomplektuotumei, sukomplektuotum | sukomplektuotumėt, sukomplektuotumėte |
|---|
| 3p. | sukomplektuotų | sukomplektuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sukomplektuokim, sukomplektuokime |
|---|
| 2p. | sukomplektuoki, sukomplektuok | sukomplektuokite, sukomplektuokit |
|---|
| 3p. | tesukomplektuojie, tesukomplektuoja | tesukomplektuoja, tesukomplektuojie |
|---|
|
