|
|
|
|
литовский словарь / išbrūkšniuoti | |
išbrūkšniúoti (išbrūkšniúoja, išbrūkšniãvo) исчертить/исчерчивать; заштриховать/заштриховывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išbrūkšniuoju | išbrūkšniavau | išbrūkšniuodavau | išbrūkšniuosiu |
|---|
| 2p.sg. | išbrūkšniuoji | išbrūkšniavai | išbrūkšniuodavai | išbrūkšniuosi |
|---|
| 3p.sg. | išbrūkšniuoja | išbrūkšniavo | išbrūkšniuodavo | išbrūkšniuos |
|---|
| 1p.pl. | išbrūkšniuojame, išbrūkšniuojam | išbrūkšniavom, išbrūkšniavome | išbrūkšniuodavome, išbrūkšniuodavom | išbrūkšniuosime, išbrūkšniuosim |
|---|
| 2p.pl. | išbrūkšniuojate, išbrūkšniuojat | išbrūkšniavote, išbrūkšniavot | išbrūkšniuodavot, išbrūkšniuodavote | išbrūkšniuosit, išbrūkšniuosite |
|---|
| 3p.pl. | išbrūkšniuoja | išbrūkšniavo | išbrūkšniuodavo | išbrūkšniuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išbrūkšniuočiau | išbrūkšniuotume, išbrūkšniuotumėme, išbrūkšniuotumėm |
|---|
| 2p. | išbrūkšniuotum, išbrūkšniuotumei | išbrūkšniuotumėt, išbrūkšniuotumėte |
|---|
| 3p. | išbrūkšniuotų | išbrūkšniuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išbrūkšniuokim, išbrūkšniuokime |
|---|
| 2p. | išbrūkšniuok, išbrūkšniuoki | išbrūkšniuokite, išbrūkšniuokit |
|---|
| 3p. | teišbrūkšniuojie, teišbrūkšniuoja | teišbrūkšniuoja, teišbrūkšniuojie |
|---|
|
