|
|
|
|
литовский словарь / kukėti | | kukė́ti (kùka, kukė́jo) šnek. хихикать šnek.
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | kuku | kukau | kukėdavau | kukėsiu |
---|
2p.sg. | kuki | kukai | kukėdavai | kukėsi |
---|
3p.sg. | kuka | kuko | kukėdavo | kukės |
---|
1p.pl. | kukam, kukame | kukome, kukom | kukėdavome, kukėdavom | kukėsime, kukėsim |
---|
2p.pl. | kukat, kukate | kukot, kukote | kukėdavote, kukėdavot | kukėsite, kukėsit |
---|
3p.pl. | kuka | kuko | kukėdavo | kukės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | kukėčiau | kukėtume, kukėtumėm, kukėtumėme |
---|
2p. | kukėtum, kukėtumei | kukėtumėte, kukėtumėt |
---|
3p. | kukėtų | kukėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | kukėkime, kukėkim |
---|
2p. | kukėki, kukėk | kukėkit, kukėkite |
---|
3p. | tekukie, tekuka | tekuka, tekukie |
---|
|