/ru/
выгрызать; прогрызать; выедать; размывать; протачивать
/en/
1. gnaw out; 2. (apie vandenį) wash out
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išgraužiu | išgraužiau | išgrauždavau | išgraušiu |
| 2p.sg. | išgrauži | išgraužei | išgrauždavai | išgrauši |
| 3p.sg. | išgraužia | išgraužė | išgrauždavo | išgrauš |
| 1p.pl. | išgraužiam, išgraužiame | išgraužėme, išgraužėm | išgrauždavom, išgrauždavome | išgraušime, išgraušim |
| 2p.pl. | išgraužiate, išgraužiat | išgraužėte, išgraužėt | išgrauždavot, išgrauždavote | išgraušit, išgraušite |
| 3p.pl. | išgraužia | išgraužė | išgrauždavo | išgrauš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgraužčiau | išgraužtumėm, išgraužtume, išgraužtumėme |
| 2p. | išgraužtumei, išgraužtum | išgraužtumėt, išgraužtumėte |
| 3p. | išgraužtų | išgraužtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgraužkime, išgraužkim | |
| 2p. | išgraužki, išgraužk | išgraužkit, išgraužkite |
| 3p. | teišgraužia, teišgraužie | teišgraužie, teišgraužia |