|
|
|
|
литовский словарь / išsiprašyti | |
išsiprašýti (išsiprãšo, išsiprãšė)
1. отпроситься/отпрашиваться, выпроситься/выпрашиваться;
i. ìš dárbo — отпроситься от работы;
2. выпросить/выпрашивать себе [для себя];
i. ìš tė́vo pinigų̃ — выпросить у отца денег
/en/
1. get leave; ask for leave; 2. get (smth out of smb), get (smb to give one smth)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsiprašau | išsiprašiau | išsiprašydavau | išsiprašysiu |
|---|
| 2p.sg. | išsiprašai | išsiprašei | išsiprašydavai | išsiprašysi |
|---|
| 3p.sg. | išsiprašo | išsiprašė | išsiprašydavo | išsiprašys |
|---|
| 1p.pl. | išsiprašome, išsiprašom | išsiprašėme, išsiprašėm | išsiprašydavome | išsiprašysime |
|---|
| 2p.pl. | išsiprašote | išsiprašėte, išsiprašėt | išsiprašydavote | išsiprašysite |
|---|
| 3p.pl. | išsiprašo | išsiprašė | išsiprašydavo | išsiprašys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsiprašyčiau | išsiprašytume, išsiprašytumėme |
|---|
| 2p. | išsiprašytum, išsiprašytumei | išsiprašytumėte |
|---|
| 3p. | išsiprašytų | išsiprašytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsiprašykime, išsiprašykim |
|---|
| 2p. | išsiprašyki, išsiprašyk | išsiprašykit, išsiprašykite |
|---|
| 3p. | teišsiprašo, teišsiprašai | teišsiprašo, teišsiprašai |
|---|
|
