/ru/
надевать; напяливать
/de/
(pvz., batus, pirštines) anziehen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | užmaunu | užmoviau | užmaudavau | užmausiu |
| 2p.sg. | užmauni | užmovei | užmaudavai | užmausi |
| 3p.sg. | užmauna | užmovė | užmaudavo | užmaus |
| 1p.pl. | užmaunam, užmauname | užmovėme, užmovėm | užmaudavom, užmaudavome | užmausim, užmausime |
| 2p.pl. | užmaunate, užmaunat | užmovėt, užmovėte | užmaudavot, užmaudavote | užmausite, užmausit |
| 3p.pl. | užmauna | užmovė | užmaudavo | užmaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užmaučiau | užmautume, užmautumėm, užmautumėme |
| 2p. | užmautumei, užmautum | užmautumėt, užmautumėte |
| 3p. | užmautų | užmautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užmaukime, užmaukim | |
| 2p. | užmauki, užmauk | užmaukit, užmaukite |
| 3p. | teužmaunie, teužmauna | teužmauna, teužmaunie |