/ru/
обмереть; обмирать; (о)цепенеть
/en/
(nustebus) be dumbfounded/stupefied; iš baimės be fear-stricken, be paralyzed with fear
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nustėrstu | nustėrau | nustėrdavau | nustėrsiu |
| 2p.sg. | nustėrsti | nustėrai | nustėrdavai | nustėrsi |
| 3p.sg. | nustėrsta | nustėro | nustėrdavo | nustėrs |
| 1p.pl. | nustėrstam, nustėrstame | nustėrome, nustėrom | nustėrdavome, nustėrdavom | nustėrsime, nustėrsim |
| 2p.pl. | nustėrstate, nustėrstat | nustėrot, nustėrote | nustėrdavot, nustėrdavote | nustėrsit, nustėrsite |
| 3p.pl. | nustėrsta | nustėro | nustėrdavo | nustėrs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nustėrčiau | nustėrtumėm, nustėrtumėme, nustėrtume |
| 2p. | nustėrtumei, nustėrtum | nustėrtumėte, nustėrtumėt |
| 3p. | nustėrtų | nustėrtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nustėrkim, nustėrkime | |
| 2p. | nustėrki, nustėrk | nustėrkite, nustėrkit |
| 3p. | tenustėrsta, tenustėrstie | tenustėrsta, tenustėrstie |