/ru/
надумывать; придумывать; додуматься
/de/
sich (D) ausdenken*
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prisigalvoju | prisigalvojau | prisigalvodavau | prisigalvosiu |
| 2p.sg. | prisigalvoji | prisigalvojai | prisigalvodavai | prisigalvosi |
| 3p.sg. | prisigalvoja | prisigalvojo | prisigalvodavo | prisigalvos |
| 1p.pl. | prisigalvojam, prisigalvojame | prisigalvojome, prisigalvojom | prisigalvodavome | prisigalvosime |
| 2p.pl. | prisigalvojate | prisigalvojote, prisigalvojot | prisigalvodavote | prisigalvosite |
| 3p.pl. | prisigalvoja | prisigalvojo | prisigalvodavo | prisigalvos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisigalvočiau | prisigalvotumėme, prisigalvotume |
| 2p. | prisigalvotumei, prisigalvotum | prisigalvotumėte |
| 3p. | prisigalvotų | prisigalvotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisigalvokime, prisigalvokim | |
| 2p. | prisigalvoki, prisigalvok | prisigalvokit, prisigalvokite |
| 3p. | teprisigalvoja, teprisigalvojie | teprisigalvojie, teprisigalvoja |