|
|
|
|
литовский словарь / skelėti | |
skelė́ti (skẽli, skelė́jo) tarm. быть должным
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | skeliu | skelėjau | skelėdavau | skelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | skeli | skelėjai | skelėdavai | skelėsi |
|---|
| 3p.sg. | skeli | skelėjo | skelėdavo | skelės |
|---|
| 1p.pl. | skelime, skelim | skelėjom, skelėjome | skelėdavom, skelėdavome | skelėsim, skelėsime |
|---|
| 2p.pl. | skelit, skelite | skelėjote, skelėjot | skelėdavote, skelėdavot | skelėsit, skelėsite |
|---|
| 3p.pl. | skeli | skelėjo | skelėdavo | skelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | skelėčiau | skelėtumėme, skelėtumėm, skelėtume |
|---|
| 2p. | skelėtum, skelėtumei | skelėtumėt, skelėtumėte |
|---|
| 3p. | skelėtų | skelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | skelėkim, skelėkime |
|---|
| 2p. | skelėki, skelėk | skelėkite, skelėkit |
|---|
| 3p. | teskelie, teskeli | teskelie, teskeli |
|---|
|
