/ru/
выстроиться; построиться
/en/
kar. (gretomis) draw up, form; (viena linija) line up
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsirikiuoju | išsirikiavau | išsirikiuodavau | išsirikiuosiu |
| 2p.sg. | išsirikiuoji | išsirikiavai | išsirikiuodavai | išsirikiuosi |
| 3p.sg. | išsirikiuoja | išsirikiavo | išsirikiuodavo | išsirikiuos |
| 1p.pl. | išsirikiuojame, išsirikiuojam | išsirikiavome, išsirikiavom | išsirikiuodavome | išsirikiuosime |
| 2p.pl. | išsirikiuojate | išsirikiavote, išsirikiavot | išsirikiuodavote | išsirikiuosite |
| 3p.pl. | išsirikiuoja | išsirikiavo | išsirikiuodavo | išsirikiuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsirikiuočiau | išsirikiuotumėme, išsirikiuotume |
| 2p. | išsirikiuotumei, išsirikiuotum | išsirikiuotumėte |
| 3p. | išsirikiuotų | išsirikiuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsirikiuokim, išsirikiuokime | |
| 2p. | išsirikiuok, išsirikiuoki | išsirikiuokite, išsirikiuokit |
| 3p. | teišsirikiuojie, teišsirikiuoja | teišsirikiuoja, teišsirikiuojie |