/ru/
злить; приводить в ярость
/en/
infuriate
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | tūžinu | tūžinau | tūžindavau | tūžinsiu |
| 2p.sg. | tūžini | tūžinai | tūžindavai | tūžinsi |
| 3p.sg. | tūžina | tūžino | tūžindavo | tūžins |
| 1p.pl. | tūžiname, tūžinam | tūžinome, tūžinom | tūžindavome, tūžindavom | tūžinsim, tūžinsime |
| 2p.pl. | tūžinate, tūžinat | tūžinot, tūžinote | tūžindavot, tūžindavote | tūžinsit, tūžinsite |
| 3p.pl. | tūžina | tūžino | tūžindavo | tūžins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | tūžinčiau | tūžintumėm, tūžintume, tūžintumėme |
| 2p. | tūžintumei, tūžintum | tūžintumėte, tūžintumėt |
| 3p. | tūžintų | tūžintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | tūžinkim, tūžinkime | |
| 2p. | tūžinki, tūžink | tūžinkite, tūžinkit |
| 3p. | tetūžinie, tetūžina | tetūžina, tetūžinie |