/ru/
переспоривать
/en/
outargue, beat in argument; jo neperginčysi there is no arguing with him; it's no use arguing with him
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | perginčiju | perginčijau | perginčydavau | perginčysiu |
| 2p.sg. | perginčiji | perginčijai | perginčydavai | perginčysi |
| 3p.sg. | perginčija | perginčijo | perginčydavo | perginčys |
| 1p.pl. | perginčijame, perginčijam | perginčijome, perginčijom | perginčydavom, perginčydavome | perginčysim, perginčysime |
| 2p.pl. | perginčijat, perginčijate | perginčijote, perginčijot | perginčydavote, perginčydavot | perginčysite, perginčysit |
| 3p.pl. | perginčija | perginčijo | perginčydavo | perginčys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | perginčyčiau | perginčytume, perginčytumėm, perginčytumėme |
| 2p. | perginčytumei, perginčytum | perginčytumėte, perginčytumėt |
| 3p. | perginčytų | perginčytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | perginčykime, perginčykim | |
| 2p. | perginčyk, perginčyki | perginčykit, perginčykite |
| 3p. | teperginčija, teperginčijie | teperginčija, teperginčijie |