|
|
|
|
литовский словарь / pašvelnėti | | pašvelnė́ti (pašvelnė́ja, pašvelnė́jo) немного смягчиться/ смягчаться; стать/становиться нежнее
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | pašvelnėju | pašvelnėjau | pašvelnėdavau | pašvelnėsiu |
---|
2p.sg. | pašvelnėji | pašvelnėjai | pašvelnėdavai | pašvelnėsi |
---|
3p.sg. | pašvelnėja | pašvelnėjo | pašvelnėdavo | pašvelnės |
---|
1p.pl. | pašvelnėjame, pašvelnėjam | pašvelnėjome, pašvelnėjom | pašvelnėdavom, pašvelnėdavome | pašvelnėsim, pašvelnėsime |
---|
2p.pl. | pašvelnėjate, pašvelnėjat | pašvelnėjot, pašvelnėjote | pašvelnėdavote, pašvelnėdavot | pašvelnėsit, pašvelnėsite |
---|
3p.pl. | pašvelnėja | pašvelnėjo | pašvelnėdavo | pašvelnės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | pašvelnėčiau | pašvelnėtumėme, pašvelnėtume, pašvelnėtumėm |
---|
2p. | pašvelnėtumei, pašvelnėtum | pašvelnėtumėte, pašvelnėtumėt |
---|
3p. | pašvelnėtų | pašvelnėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | pašvelnėkim, pašvelnėkime |
---|
2p. | pašvelnėki, pašvelnėk | pašvelnėkite, pašvelnėkit |
---|
3p. | tepašvelnėjie, tepašvelnėja | tepašvelnėja, tepašvelnėjie |
---|
|