|
|
|
|
литовский словарь / įsikvatoti | |
įsikvatóti (įsikvatója, įsikvatójo) расхохотаться
/en/
burst out laughing ; (garsiai) roar with laughter
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įsikvatoju | įsikvatojau | įsikvatodavau | įsikvatosiu |
|---|
| 2p.sg. | įsikvatoji | įsikvatojai | įsikvatodavai | įsikvatosi |
|---|
| 3p.sg. | įsikvatoja | įsikvatojo | įsikvatodavo | įsikvatos |
|---|
| 1p.pl. | įsikvatojam, įsikvatojame | įsikvatojome, įsikvatojom | įsikvatodavome | įsikvatosime |
|---|
| 2p.pl. | įsikvatojate | įsikvatojote, įsikvatojot | įsikvatodavote | įsikvatosite |
|---|
| 3p.pl. | įsikvatoja | įsikvatojo | įsikvatodavo | įsikvatos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įsikvatočiau | įsikvatotume, įsikvatotumėme |
|---|
| 2p. | įsikvatotumei, įsikvatotum | įsikvatotumėte |
|---|
| 3p. | įsikvatotų | įsikvatotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įsikvatokime, įsikvatokim |
|---|
| 2p. | įsikvatoki, įsikvatok | įsikvatokit, įsikvatokite |
|---|
| 3p. | teįsikvatojie, teįsikvatoja | teįsikvatoja, teįsikvatojie |
|---|
|
