|
|
|
|
литовский словарь / prašnekėti | |
prašnekė́ti (pràšneka, prašnekė́jo) заговорить, начать/начинать говорить;
kàd prašnekė́tų, daũg pasakýtų — если бы он заговорил, он многое мог бы рассказать
/en/
1. speak; begin to speak; 2. (pratarti) say, utter;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prašneku | prašnekėjau | prašnekėdavau | prašnekėsiu |
|---|
| 2p.sg. | prašneki | prašnekėjai | prašnekėdavai | prašnekėsi |
|---|
| 3p.sg. | prašneka | prašnekėjo | prašnekėdavo | prašnekės |
|---|
| 1p.pl. | prašnekame, prašnekam | prašnekėjom, prašnekėjome | prašnekėdavome, prašnekėdavom | prašnekėsim, prašnekėsime |
|---|
| 2p.pl. | prašnekate, prašnekat | prašnekėjote, prašnekėjot | prašnekėdavote, prašnekėdavot | prašnekėsite, prašnekėsit |
|---|
| 3p.pl. | prašneka | prašnekėjo | prašnekėdavo | prašnekės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prašnekėčiau | prašnekėtumėme, prašnekėtumėm, prašnekėtume |
|---|
| 2p. | prašnekėtum, prašnekėtumei | prašnekėtumėt, prašnekėtumėte |
|---|
| 3p. | prašnekėtų | prašnekėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prašnekėkime, prašnekėkim |
|---|
| 2p. | prašnekėk, prašnekėki | prašnekėkit, prašnekėkite |
|---|
| 3p. | teprašneka, teprašnekie | teprašnekie, teprašneka |
|---|
|
