/ru/
отпирать, отмыкать
/en/
unlock; a. duris unlock the door
/de/
aufschließen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atrakinu | atrakinau | atrakindavau | atrakinsiu |
| 2p.sg. | atrakini | atrakinai | atrakindavai | atrakinsi |
| 3p.sg. | atrakina | atrakino | atrakindavo | atrakins |
| 1p.pl. | atrakiname, atrakinam | atrakinome, atrakinom | atrakindavom, atrakindavome | atrakinsime, atrakinsim |
| 2p.pl. | atrakinat, atrakinate | atrakinot, atrakinote | atrakindavote, atrakindavot | atrakinsite, atrakinsit |
| 3p.pl. | atrakina | atrakino | atrakindavo | atrakins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atrakinčiau | atrakintumėme, atrakintume, atrakintumėm |
| 2p. | atrakintumei, atrakintum | atrakintumėte, atrakintumėt |
| 3p. | atrakintų | atrakintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atrakinkime, atrakinkim | |
| 2p. | atrakinki, atrakink | atrakinkit, atrakinkite |
| 3p. | teatrakina, teatrakinie | teatrakina, teatrakinie |