|
|
|
|
литовский словарь / užrikti | | užrìkti (užriñka, užrìko) крикнуть [закричать]/ кричать; гаркнуть/гаркать šnek.; vaĩkas užrìko — ребёнок закричал
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | užrinku | užrikau | užrikdavau | užriksiu |
---|
2p.sg. | užrinki | užrikai | užrikdavai | užriksi |
---|
3p.sg. | užrinka | užriko | užrikdavo | užriks |
---|
1p.pl. | užrinkam, užrinkame | užrikome, užrikom | užrikdavom, užrikdavome | užriksime, užriksim |
---|
2p.pl. | užrinkate, užrinkat | užrikot, užrikote | užrikdavote, užrikdavot | užriksite, užriksit |
---|
3p.pl. | užrinka | užriko | užrikdavo | užriks |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užrikčiau | užriktumėm, užriktume, užriktumėme |
---|
2p. | užriktumei, užriktum | užriktumėte, užriktumėt |
---|
3p. | užriktų | užriktų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užrikim, užrikime |
---|
2p. | užrik, užriki | užrikit, užrikite |
---|
3p. | teužrinka, teužrinkie | teužrinka, teužrinkie |
---|
|