|
|
|
|
литовский словарь / susirungti | |
susirùngti (susirùngia, susirùngė) схватиться/схватываться, сразиться/сражаться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susirungiu | susirungiau | susirungdavau | susirungsiu |
|---|
| 2p.sg. | susirungi | susirungei | susirungdavai | susirungsi |
|---|
| 3p.sg. | susirungia | susirungė | susirungdavo | susirungs |
|---|
| 1p.pl. | susirungiam, susirungiame | susirungėm, susirungėme | susirungdavome | susirungsime |
|---|
| 2p.pl. | susirungiate | susirungėte, susirungėt | susirungdavote | susirungsite |
|---|
| 3p.pl. | susirungia | susirungė | susirungdavo | susirungs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susirungčiau | susirungtume, susirungtumėme |
|---|
| 2p. | susirungtum, susirungtumei | susirungtumėte |
|---|
| 3p. | susirungtų | susirungtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susirunkim, susirunkime |
|---|
| 2p. | susirunk, susirunki | susirunkit, susirunkite |
|---|
| 3p. | tesusirungie, tesusirungia | tesusirungie, tesusirungia |
|---|
|
