/ru/
умудряться; ухитряться
/en/
contrive ( + to inf); manage ( + to inf)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsigudrinu | įsigudrinau | įsigudrindavau | įsigudrinsiu |
| 2p.sg. | įsigudrini | įsigudrinai | įsigudrindavai | įsigudrinsi |
| 3p.sg. | įsigudrina | įsigudrino | įsigudrindavo | įsigudrins |
| 1p.pl. | įsigudrinam, įsigudriname | įsigudrinome, įsigudrinom | įsigudrindavome | įsigudrinsime |
| 2p.pl. | įsigudrinate | įsigudrinot, įsigudrinote | įsigudrindavote | įsigudrinsite |
| 3p.pl. | įsigudrina | įsigudrino | įsigudrindavo | įsigudrins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsigudrinčiau | įsigudrintumėme, įsigudrintume |
| 2p. | įsigudrintum, įsigudrintumei | įsigudrintumėte |
| 3p. | įsigudrintų | įsigudrintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsigudrinkim, įsigudrinkime | |
| 2p. | įsigudrink, įsigudrinki | įsigudrinkite, įsigudrinkit |
| 3p. | teįsigudrinie, teįsigudrina | teįsigudrina, teįsigudrinie |