/ru/
грохнуться, опрокинуться на землю
/en/
šnek. fall down with a crash, crash down
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | brinkteliu | brinktelėjau | brinktelėdavau | brinktelėsiu |
| 2p.sg. | brinkteli | brinktelėjai | brinktelėdavai | brinktelėsi |
| 3p.sg. | brinkteli | brinktelėjo | brinktelėdavo | brinktelės |
| 1p.pl. | brinktelim, brinktelime | brinktelėjom, brinktelėjome | brinktelėdavom, brinktelėdavome | brinktelėsime, brinktelėsim |
| 2p.pl. | brinktelite, brinktelit | brinktelėjote, brinktelėjot | brinktelėdavote, brinktelėdavot | brinktelėsit, brinktelėsite |
| 3p.pl. | brinkteli | brinktelėjo | brinktelėdavo | brinktelės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | brinktelėčiau | brinktelėtumėme, brinktelėtumėm, brinktelėtume |
| 2p. | brinktelėtumei, brinktelėtum | brinktelėtumėte, brinktelėtumėt |
| 3p. | brinktelėtų | brinktelėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | brinktelėkim, brinktelėkime | |
| 2p. | brinktelėki, brinktelėk | brinktelėkit, brinktelėkite |
| 3p. | tebrinktelie, tebrinkteli | tebrinkteli, tebrinktelie |