|
|
|
|
литовский словарь / prinarplioti | |
prinárplioti (prinárplioja, prinárpliojo) напутать/напутывать;
p. siū́lų — напутать ниток
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prinarplioju | prinarpliojau | prinarpliodavau | prinarpliosiu |
|---|
| 2p.sg. | prinarplioji | prinarpliojai | prinarpliodavai | prinarpliosi |
|---|
| 3p.sg. | prinarplioja | prinarpliojo | prinarpliodavo | prinarplios |
|---|
| 1p.pl. | prinarpliojam, prinarpliojame | prinarpliojom, prinarpliojome | prinarpliodavome, prinarpliodavom | prinarpliosime, prinarpliosim |
|---|
| 2p.pl. | prinarpliojat, prinarpliojate | prinarpliojote, prinarpliojot | prinarpliodavote, prinarpliodavot | prinarpliosit, prinarpliosite |
|---|
| 3p.pl. | prinarplioja | prinarpliojo | prinarpliodavo | prinarplios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prinarpliočiau | prinarpliotumėme, prinarpliotume, prinarpliotumėm |
|---|
| 2p. | prinarpliotum, prinarpliotumei | prinarpliotumėt, prinarpliotumėte |
|---|
| 3p. | prinarpliotų | prinarpliotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prinarpliokim, prinarpliokime |
|---|
| 2p. | prinarplioki, prinarpliok | prinarpliokit, prinarpliokite |
|---|
| 3p. | teprinarpliojie, teprinarplioja | teprinarplioja, teprinarpliojie |
|---|
|
