|
|
|
|
литовский словарь / subraukti | |
subraũkti (subraũkia, sùbraukė) сгрести/сгребать в кучу
/en/
(pvz., šiukšles į krūvą) wipe together ; shove together
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | subraukiu, subraukau | subraukiau | subraukdavau | subrauksiu |
|---|
| 2p.sg. | subraukai, subrauki | subraukei | subraukdavai | subrauksi |
|---|
| 3p.sg. | subrauko, subraukia | subraukė | subraukdavo | subrauks |
|---|
| 1p.pl. | subraukome, subraukiame, subraukiam, subraukom | subraukėme, subraukėm | subraukdavome, subraukdavom | subrauksim, subrauksime |
|---|
| 2p.pl. | subraukiat, subraukot, subraukote, subraukiate | subraukėte, subraukėt | subraukdavot, subraukdavote | subrauksit, subrauksite |
|---|
| 3p.pl. | subrauko, subraukia | subraukė | subraukdavo | subrauks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | subraukčiau | subrauktumėme, subrauktumėm, subrauktume |
|---|
| 2p. | subrauktum, subrauktumei | subrauktumėt, subrauktumėte |
|---|
| 3p. | subrauktų | subrauktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | subraukim, subraukime |
|---|
| 2p. | subrauk, subrauki | subraukite, subraukit |
|---|
| 3p. | tesubraukia, tesubraukie, tesubraukai, tesubrauko | tesubrauko, tesubraukie, tesubraukia, tesubraukai |
|---|
|
