|
|
|
|
литовский словарь / svaitėti | |
sváitėti (sváitėja, sváitėjo)
1. бредить;
2. нести чепуху [чушь, вздор] šnek.
/en/
žr. svaičioti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | | svaitėjau | svaitėdavau | svaitėsiu |
|---|
| 2p.sg. | | svaitėjai | svaitėdavai | svaitėsi |
|---|
| 3p.sg. | | svaitėjo | svaitėdavo | svaitės |
|---|
| 1p.pl. | | svaitėjome, svaitėjom | svaitėdavome, svaitėdavom | svaitėsim, svaitėsime |
|---|
| 2p.pl. | | svaitėjote, svaitėjot | svaitėdavot, svaitėdavote | svaitėsite, svaitėsit |
|---|
| 3p.pl. | | svaitėjo | svaitėdavo | svaitės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | svaitėčiau | svaitėtumėme, svaitėtumėm, svaitėtume |
|---|
| 2p. | svaitėtumei, svaitėtum | svaitėtumėt, svaitėtumėte |
|---|
| 3p. | svaitėtų | svaitėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | svaitėkime, svaitėkim |
|---|
| 2p. | svaitėk, svaitėki | svaitėkit, svaitėkite |
|---|
| 3p. | | |
|---|
|
