|
|
|
|
литовский словарь / brizgėti | | brizgė́ti (brìzga, brizgė́jo) 1. žr. brigzti; 2. притупляться (apie ašmenis)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | brizgu | brizgėjau | brizgėdavau | brizgėsiu |
---|
2p.sg. | brizgi | brizgėjai | brizgėdavai | brizgėsi |
---|
3p.sg. | brizga | brizgėjo | brizgėdavo | brizgės |
---|
1p.pl. | brizgam, brizgame | brizgėjome, brizgėjom | brizgėdavome, brizgėdavom | brizgėsime, brizgėsim |
---|
2p.pl. | brizgate, brizgat | brizgėjote, brizgėjot | brizgėdavote, brizgėdavot | brizgėsite, brizgėsit |
---|
3p.pl. | brizga | brizgėjo | brizgėdavo | brizgės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | brizgėčiau | brizgėtumėme, brizgėtumėm, brizgėtume |
---|
2p. | brizgėtum, brizgėtumei | brizgėtumėte, brizgėtumėt |
---|
3p. | brizgėtų | brizgėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | brizgėkime, brizgėkim |
---|
2p. | brizgėki, brizgėk | brizgėkite, brizgėkit |
---|
3p. | tebrizgie, tebrizga | tebrizga, tebrizgie |
---|
|