/ru/
оправдываться
/en/
justify oneself; (prieš ką) set/put oneself right (with smb); teisiamasis išsiteisino prieš teisėją the prisoner at the bar set/put himself right with the judge
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsiteisinu | išsiteisinau | išsiteisindavau | išsiteisinsiu |
| 2p.sg. | išsiteisini | išsiteisinai | išsiteisindavai | išsiteisinsi |
| 3p.sg. | išsiteisina | išsiteisino | išsiteisindavo | išsiteisins |
| 1p.pl. | išsiteisiname, išsiteisinam | išsiteisinome, išsiteisinom | išsiteisindavome | išsiteisinsime |
| 2p.pl. | išsiteisinate | išsiteisinote, išsiteisinot | išsiteisindavote | išsiteisinsite |
| 3p.pl. | išsiteisina | išsiteisino | išsiteisindavo | išsiteisins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsiteisinčiau | išsiteisintumėme, išsiteisintume |
| 2p. | išsiteisintum, išsiteisintumei | išsiteisintumėte |
| 3p. | išsiteisintų | išsiteisintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsiteisinkim, išsiteisinkime | |
| 2p. | išsiteisink, išsiteisinki | išsiteisinkit, išsiteisinkite |
| 3p. | teišsiteisina, teišsiteisinie | teišsiteisinie, teišsiteisina |