/ru/
раскалывать колоть; высекать (огонь); жарить, дуть, шпарить
/en/
1. cleave; split; 2. (ugnį skiltuvu) strike fire (from a flint); 3. šnek. (mušti) hit (on); s. kam antausį box smb's ear
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | skeliu | skėliau | skeldavau | skelsiu |
| 2p.sg. | skeli | skėlei | skeldavai | skelsi |
| 3p.sg. | skeli, skelia | skėlė | skeldavo | skels |
| 1p.pl. | skelim, skeliame, skelime, skeliam | skėlėme, skėlėm | skeldavome, skeldavom | skelsime, skelsim |
| 2p.pl. | skeliat, skeliate, skelit, skelite | skėlėt, skėlėte | skeldavote, skeldavot | skelsite, skelsit |
| 3p.pl. | skeli, skelia | skėlė | skeldavo | skels |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | skelčiau | skeltumėme, skeltumėm, skeltume |
| 2p. | skeltum, skeltumei | skeltumėt, skeltumėte |
| 3p. | skeltų | skeltų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | skelkime, skelkim | |
| 2p. | skelki, skelk | skelkite, skelkit |
| 3p. | teskeli, teskelia, teskelie | teskeli, teskelia, teskelie |