|
|
|
|
литовский словарь / prikurti | | prikùrti (prìkuria, prikū́rė) насочинять/сочинять; p. daũg eilė́raščių — насочинять много стихов
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prikuriu | prikūriau | prikurdavau | prikursiu |
---|
2p.sg. | prikuri | prikūrei | prikurdavai | prikursi |
---|
3p.sg. | prikuria | prikūrė | prikurdavo | prikurs |
---|
1p.pl. | prikuriame, prikuriam | prikūrėme, prikūrėm | prikurdavome, prikurdavom | prikursime, prikursim |
---|
2p.pl. | prikuriat, prikuriate | prikūrėte, prikūrėt | prikurdavot, prikurdavote | prikursit, prikursite |
---|
3p.pl. | prikuria | prikūrė | prikurdavo | prikurs |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prikurčiau | prikurtume, prikurtumėme, prikurtumėm |
---|
2p. | prikurtum, prikurtumei | prikurtumėt, prikurtumėte |
---|
3p. | prikurtų | prikurtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prikurkim, prikurkime |
---|
2p. | prikurki, prikurk | prikurkit, prikurkite |
---|
3p. | teprikuria, teprikurie | teprikurie, teprikuria |
---|
|