/ru/
испортить, изгадить
/en/
(subjauroti, sugadinti) spoil
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išdarkau | išdarkiau | išdarkydavau | išdarkysiu |
| 2p.sg. | išdarkai | išdarkei | išdarkydavai | išdarkysi |
| 3p.sg. | išdarko | išdarkė | išdarkydavo | išdarkys |
| 1p.pl. | išdarkome, išdarkom | išdarkėm, išdarkėme | išdarkydavom, išdarkydavome | išdarkysime, išdarkysim |
| 2p.pl. | išdarkot, išdarkote | išdarkėt, išdarkėte | išdarkydavote, išdarkydavot | išdarkysite, išdarkysit |
| 3p.pl. | išdarko | išdarkė | išdarkydavo | išdarkys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išdarkyčiau | išdarkytumėme, išdarkytume, išdarkytumėm |
| 2p. | išdarkytumei, išdarkytum | išdarkytumėt, išdarkytumėte |
| 3p. | išdarkytų | išdarkytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išdarkykime, išdarkykim | |
| 2p. | išdarkyki, išdarkyk | išdarkykit, išdarkykite |
| 3p. | teišdarko, teišdarkai | teišdarkai, teišdarko |