|
|
|
|
литовский словарь / atitrūkti | |
atitrū́kti (atitrū́ksta, atitrū́ko)
1. оторваться/отрываться; оборваться/обрываться;
vir̃vės gãlas atitrū́ko — конец верёвки оборвался;
2.:
atitrū́kęs nuõ gyvẽnimo — оторванный от жизни;
3. иметь свободное время;
tìk atitrū́kdamas váikščioju — я гуляю лишь в свободное время, я гуляю только тогда, когда отрываюсь от дел
/en/
1. (apie pririštą gyvulį) break loose ; break away; 2. prk. (netekti ryšių) lose touch (with); nuo masių lose touch with the masses
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atitrūkstu | atitrūkau | atitrūkdavau | atitrūksiu |
|---|
| 2p.sg. | atitrūksti | atitrūkai | atitrūkdavai | atitrūksi |
|---|
| 3p.sg. | atitrūksta | atitrūko | atitrūkdavo | atitrūks |
|---|
| 1p.pl. | atitrūkstame, atitrūkstam | atitrūkom, atitrūkome | atitrūkdavome, atitrūkdavom | atitrūksim, atitrūksime |
|---|
| 2p.pl. | atitrūkstate, atitrūkstat | atitrūkote, atitrūkot | atitrūkdavote, atitrūkdavot | atitrūksit, atitrūksite |
|---|
| 3p.pl. | atitrūksta | atitrūko | atitrūkdavo | atitrūks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atitrūkčiau | atitrūktumėm, atitrūktumėme, atitrūktume |
|---|
| 2p. | atitrūktumei, atitrūktum | atitrūktumėt, atitrūktumėte |
|---|
| 3p. | atitrūktų | atitrūktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atitrūkim, atitrūkime |
|---|
| 2p. | atitrūk, atitrūki | atitrūkit, atitrūkite |
|---|
| 3p. | teatitrūkstie, teatitrūksta | teatitrūksta, teatitrūkstie |
|---|
|
