/en/
1. enslave, subjugate; 2. prk. enthral(l)
/de/
unterjochen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pavergiu | pavergiau | pavergdavau | pavergsiu |
| 2p.sg. | pavergi | pavergei | pavergdavai | pavergsi |
| 3p.sg. | pavergia | pavergė | pavergdavo | pavergs |
| 1p.pl. | pavergiam, pavergiame | pavergėm, pavergėme | pavergdavom, pavergdavome | pavergsim, pavergsime |
| 2p.pl. | pavergiat, pavergiate | pavergėte, pavergėt | pavergdavot, pavergdavote | pavergsite, pavergsit |
| 3p.pl. | pavergia | pavergė | pavergdavo | pavergs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pavergčiau | pavergtumėm, pavergtume, pavergtumėme |
| 2p. | pavergtumei, pavergtum | pavergtumėt, pavergtumėte |
| 3p. | pavergtų | pavergtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | paverkime, paverkim | |
| 2p. | paverki, paverk | paverkit, paverkite |
| 3p. | tepavergia, tepavergie | tepavergie, tepavergia |