|
|
|
|
литовский словарь / apluošinti | |
aplúošinti (aplúošina, aplúošino) — изувечить/изувечивать, искалечить/искалечивать, изуродовать/уродовать
/en/
cripple, lame; mutilate; maim
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | apluošinu | apluošinau | apluošindavau | apluošinsiu |
|---|
| 2p.sg. | apluošini | apluošinai | apluošindavai | apluošinsi |
|---|
| 3p.sg. | apluošina | apluošino | apluošindavo | apluošins |
|---|
| 1p.pl. | apluošiname, apluošinam | apluošinome, apluošinom | apluošindavome, apluošindavom | apluošinsime, apluošinsim |
|---|
| 2p.pl. | apluošinate, apluošinat | apluošinot, apluošinote | apluošindavote, apluošindavot | apluošinsit, apluošinsite |
|---|
| 3p.pl. | apluošina | apluošino | apluošindavo | apluošins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | apluošinčiau | apluošintume, apluošintumėm, apluošintumėme |
|---|
| 2p. | apluošintumei, apluošintum | apluošintumėt, apluošintumėte |
|---|
| 3p. | apluošintų | apluošintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | apluošinkim, apluošinkime |
|---|
| 2p. | apluošinki, apluošink | apluošinkite, apluošinkit |
|---|
| 3p. | teapluošinie, teapluošina | teapluošinie, teapluošina |
|---|
|
