|
|
|
|
литовский словарь / įsitikėti | |
įsitikė́ti (įsìtiki, įsitikė́jo) (kuo) довериться/доверяться, ввериться/вверяться (кому)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įsitikiu | įsitikėjau | įsitikėdavau | įsitikėsiu |
|---|
| 2p.sg. | įsitiki | įsitikėjai | įsitikėdavai | įsitikėsi |
|---|
| 3p.sg. | įsitiki | įsitikėjo | įsitikėdavo | įsitikės |
|---|
| 1p.pl. | įsitikime, įsitikim | įsitikėjome, įsitikėjom | įsitikėdavome | įsitikėsime |
|---|
| 2p.pl. | įsitikite | įsitikėjot, įsitikėjote | įsitikėdavote | įsitikėsite |
|---|
| 3p.pl. | įsitiki | įsitikėjo | įsitikėdavo | įsitikės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įsitikėčiau | įsitikėtumėme, įsitikėtume |
|---|
| 2p. | įsitikėtum, įsitikėtumei | įsitikėtumėte |
|---|
| 3p. | įsitikėtų | įsitikėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įsitikėkim, įsitikėkime |
|---|
| 2p. | įsitikėk, įsitikėki | įsitikėkite, įsitikėkit |
|---|
| 3p. | teįsitiki, teįsitikie | teįsitikie, teįsitiki |
|---|
|
