|
|
|
|
литовский словарь / išstenėti | |
išstenė́ti (ìšstena, išstenė́jo) простонать, сказать со стоном;
jìs võs išstenė́jo põrą žõdžių — он едва простонал несколько слов
/en/
stammer/stutter out; jis vos išstenėjo porą žodžių he stammered/stuttered out but a few words
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išstenu | išstenėjau | išstenėdavau | išstenėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išsteni | išstenėjai | išstenėdavai | išstenėsi |
|---|
| 3p.sg. | išstena | išstenėjo | išstenėdavo | išstenės |
|---|
| 1p.pl. | išstename, išstenam | išstenėjom, išstenėjome | išstenėdavom, išstenėdavome | išstenėsim, išstenėsime |
|---|
| 2p.pl. | išstenat, išstenate | išstenėjote, išstenėjot | išstenėdavote, išstenėdavot | išstenėsit, išstenėsite |
|---|
| 3p.pl. | išstena | išstenėjo | išstenėdavo | išstenės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išstenėčiau | išstenėtumėme, išstenėtumėm, išstenėtume |
|---|
| 2p. | išstenėtumei, išstenėtum | išstenėtumėte, išstenėtumėt |
|---|
| 3p. | išstenėtų | išstenėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išstenėkim, išstenėkime |
|---|
| 2p. | išstenėki, išstenėk | išstenėkite, išstenėkit |
|---|
| 3p. | teišstena, teišstenie | teišstena, teišstenie |
|---|
|
